Tyliai, tyliai atėjo šilti orai į mūsų kiemus, o į anti/popular blog‘ą atžygiavo talentinga mergina: - Monika Radžiūnaitė, kuri: kuria, piešia, mokosi ir gyvena Klaipėdiečių pamėgtame Vilniuje. Orai šilti, o jos piešiniai dar šiltesni ir išmarginti idėjų, kaip pati Monika sakė:„niekad nemėgau tuščių darbų, man visada reikia kažką savo piešiniais/ofortais ir kt. pasakyti”. Ankščiau, tai jį darė akivaizdžiai, bet man ji pakuždėjo, kad jau pradeda išaugti atviro moralizavimo yda. Jūs paklausite koks jos kūrybos stilius, o ji jums atsakys :’’ Tokio dar, mano manymu, neturiu ir net nelabai norėčiau turėti - noriu išbandyti kuo daugiau technikų, išbandyt visas galimybes, pora jos ištartų sakinių apie jos potyrius išbandant įvairias technikas. Galėčiau sakyt, kad kiekviena priemonė man duoda skirtingą stilių. Pvz. raižant medį, mėgstu tamsius, niūrius darbus, be jokių žodžių, tiesiog perteikiu mintį per nuotaiką; paišant įvairiais markeriais, turiu štai tokį stilių, kokį matote čia ir dažnai mėgstu įterpt savo minčių srauto truputį. Tapant akvarele, mėgstu pasitaškyt, o paišant studijas mėgstu viską iškrapštyt ir detalizuot. Taigi, savo stilių galėsiu atrasti tik iš bandžius krūvą skirtingų technikų ir atradus tai, kas man labiausiai patinka.’’. Jos žodžiuose sklando ryškus tiesos kvapas, taigi imkime ir mėginkime, kol atrasime savo gyvenimo ar kūrybos sritį, stilių ar techniką. O paklausta tradicinio, bet įdomaus klausimo apie savo ateities planus, ji ištarė tokius didžius žodžius: “Ateities planų konkrečių neturiu ir net nelabai norėčiau turėti - stengiuosi gyventi dabar. Pažįstu daug žmonių, kurie be planų kūrimo daugiau nieko neveikia ir visai nesinori man tapti tokia pat. Bet, žinoma, porą miglotų planų turiu. Visų pirma, jei bus galimybė, pabaigus grafikos studijas stoti į tapybą arba bent norėčiau turėti laiko jos pasimokyti savarankiškai.”, bei frazę kuri man labai patiko: “norėčiau būti užimtas žmogus ir pamiršti nuobodulio jausmą‘‘, taigi pamirškime nuobodulį ir eikime žvilgtelėti į jos piešinukus, žvelkime į juos plačia šypsena ir paskaitykime pačios Monikos išsakytus savo piešinių apibūdinimus.
1."Išeinantis"
„Atspaustas, ksilografijos technika (medžio raižinys), viena pirmųjų užduočių akademijoj. Bet kažkaip nuo šito raižinio labai prisirišau prie ksilografijos.“
2."Daugiau"
“Šis ir sekantys du “Dievas” ir “Gyvatės liežuvis” yra tik keli iš visos serijos, kurią dariau 12 klasėje Kalėdų proga klasiokams. Šitas darbas konkrečiai, manau, ir taip aiškus; kalbama apie žmonių vartojimą, išpurtimą nuo jo tiek fiziškai, tiek dvasiškai ir tokiu būdu individualybės praradimą (paslėptos akys).”
3."Dievas"
“Mano vizija kaip tuomet suvokiau Dievą - nematomą melancholišką milžiną žingsniuojantį po Žemę, šventą savo ramybe ir gerumu.”
4."Gyvatės liežuvis"
“Tie žodžiai, jei neklystu, yra perdirbti kažkokios lietuvių grupės dainos žodžiai. Kažkur juos pamačiau, man jie patiko ir perdirbau. Bandžiau pavaizduot žmogaus priklausomybę nuo socialinių ryšių”
Nr.6
Nr.7
Paskutiniai trys darbeliai (nr.5, nr.6, nr.7) neturi konkrečių pavadinimų, tai tiesiog „doodles“, kaip pati autorė sako, nupaišė per daug negalvodama, gerdama kavą kokiam nors coffee inn‘e ar šiaip kur nors būdama.
Šiandien jau baigiau pristatyti jums talentingąją Moniką Radžiūnaitę ir jos darbus, taigi linkiu jai gražios ateities ir pamiršti nuobodulio jausmą, bei aplankyti vilniečių numylėtąją ir išliaupsintą Klaipėdą, tai tiek iki kitų susitikimų!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą