Rasa Baltrimaitė aka Atsibusk

      Po vėsių ir lietingų orų nušvito saulė, o gal labiau elektros lemputė šviečianti ryškiai raudona šviesa. Ryškindama foto juostas ir spausdama nuotraukas, ši šviečianti „lemputė“ yra Rasa Baltrimaitė, kuri tiesiog atsidavusi fotografijai. Kokia ji? Pati neapsisprendžia kaip pasakė ji pati: „Sunku pasakyti, dar pati neapsisprendžiu, kartais tikra citrina , o kartais cukrus ,nors dažniausiai imbieras. Paragavus jo pradžioje būna šiltai saldu, tačiau valgant ilgesnį laiką imamas justi aštrumas“. Ši mūsų heroje yra vis dar besimokanti, kažkokioje mokymosi erdvėje Klaipėdoje, žinoma ji ne tik mokosi, o ir kuria, kaip tikriausiai ir visi menininkai atėjus įkvėpimui, o, kad įkvėpimas ateitu dažniau ir kurti būtų lengviau, ji lanko fotografijos užsiėmimus, ten mokosi įvairiausių šio meno subtilybių, nė vien kūrybinės pusės elementų, bet ir techninės pusės elementus. Ji myli šiuos užsiėmimus, dievina sovietinė fotolaboratorija, dievina jos skleidžiama jaukumą ir raudonos lempos skleidžiama deginančia raudoną šviesą. Kas jai išties toji fotografiją? Ji leptelėjo: „Fotografija- yra mano didžiausias hobis, hobis kuriam atiduodu daugiausiai savo širdies . Šiuo pomėgiu gyvenu jau ketverius metus. Gavus pirmąjį skaitmeninį labai primityvų fotoaparatą , visa tai laikiau žaidimu, fotografuodavau visai nesigilindama. Nesakau ,jog sekėsi iš karto, galbūt tik po 400 kadro ėmiau suprasti ,kokiu kampu, kas atrodo geriau, pradėti matyti vaizdinius tam tikrų kompozicijų. Turbūt pradėjus matyti daugiau nei ankščiau ir įvyko mano didysis lūžis. Nemanau ,kad mano nuotraukos telpa į rėmus. Tai ne tik portretai , peizažai ar kompozicinės manipuliacijos. Ir manau būtų kvaila ties kažkuo apsistoti, juk reikia pabandyti visko. O pabandžius visko galima spręsti ,kokia kryptis labiausiai žavi. Manau svarbiausia yra ,kad fotografija būtų su mintimi, ne tik graži, bet ir priverčianti sustoti ir pagalvoti. Tai ir yra didžiausias mano tikslas, priversti žmogų pasikapstyti giliau, ne tik matyti paviršių. O savo nuotraukomis pasakyti noriu daug. Pradedant nuo jau banaliausiais tapusių dalykų , baigiant sunkiausiais būties klausimais.“ Matome ką šiai jaunai fotografei reiškia šis užsiėmimas labiau jau gyvenimo būdas, kiekviena jos nuotrauką „gyli“, kaip tamsus šulinys, kuriame dažnai atrandame skaidrų, gaivinantį vandenį kuris duodą gyvybę kiekvienam gyvam organizmui, taip ir Rasos nuotraukos atitoliną nuo kasdienybės, leidžia įžengti į kitą pasaulį sustoti ir pagalvoti apie tai, ko dažnai nepagalvojame, dėl gyvenime dažnai tvyrančio monotoniško oro.
    Tokie nuostabūs foto kūriniai ir dabar tik juos atradom, kodėl? Kaip pati fotomenininkė sakė, ilgai savo meno kūrinius slėpė nuo plačiosios auditorijos, bet pagaliau įgavus drąsos ji juos pradėjo rodyti internetiniuose tinklapiuose ir gavo daug pagyrų, tiek iš mėgstančių fotografuoti žmonių, tiek iš profesionalų ir žinoma iš paprastų aplinkinių. Todėl ir nebe priežasties ji laimėjo: Klaipėdos mokinių parodoje „Polėkis 2011” už geriausia kolekciją, ir laimėjo dar kelis internetinius konkursus. Bet apie laimėjimus pasakė štai ką: „Žinoma ne tame yra tikroji esmė, svarbiausia yra laimėti prieš save, peržengti savo tariamas galimybes ir vis labiau stebinti kitus ir save.“
     Tokia jauna ir atsidavusi fotografijai mergina sieja visą savo ateitį ,tik su fotografiją ir fotografiją, ir dar kartą su fotografiją , linkime jai didžiausios sėkmės ir stebinti žmones savo darbais. O jos meniškus kadrus galima pamatyti tokiose puslapiuose kaip : www.efoto.lt, www.fotokudra.lt, www.devianart.com , fotografija.mums.lt, Rasa Baltrimaitė slepiasi po vardu – Atsibusk, bet jei tingite naršyti interneto platybėse prikimštuose reklamų, galite jos kruopelytę kūrinių pamatyti žemiau su jos pačios išsakytais komentarais apie savo foto kūrinius anti/popular blog‘e . Taigi smagaus ir gilaus žiūrėjimo ir buvimo kitoje dimencijoje, ačiū ir viso gero!

                                             "Smėlio audruose"

      "Galbūt ir atrodo viskas aišku ir paprasta, bet toli gražu tai nėra smėlis ir audra .Visada šią nuotrauką stebėdama matau tragiškai stiprų žmogaus norą priešintis viskam , nuo paprasčiausio stipraus vėjo iki sudėtingiausių klausimų." 

                                              "Buties klausimai"

                "Norėjosi truputį kitaip pažvelgti į nežinią,būtent taip kaip aš tai suprantu. Jokių konkrečių emocijų,o tai kas yra už klaustuko yra palikta kitų žmonių fantazijai."

                                                     "Nemiga"

"Iš esmės man labai aktualus pavadinimas, nes su ponu miegu gyvenu komplikuotai. Ir turbūt tie kurie gyvena panašiai, supras dėl ko viskas būtent taip ir ne kitaip."             

                                                     "Į niekur"

         "Ne visada viskas turi turėti pabaigą ,dėl to nėra nei ryškios pradžios ir užsibaigimo."

                                                "Nakties balsai"

"Tiek ir pasakysiu, taip atrodo mano nakties balsai.''

                                                    "Sustok"

 ''Ir jos tvirta ranka prašo, bent kartą nelėkti,sustabdyti laiką, išmokti matyti, kol tai dar yra įmanoma"

                                              "Debesų gamyklos"

"Man tai vienintelis logiškas paaiškinimas iš kur atsiranda debesys."

                                                     "Kitas aš"

          "Dviveidiškumas. Stiprus ir didelis, bet kitoje paveikslo pusėje mažas, naivus, išsigandęs žmogus."

                                                 "Antras kelias"

"Asmeniškai aš matau ėjimą prieš taisykles. Nustatytos ribos yra šalimai esantis pramintas keliukas, o  ribų laužymas - savo kitokią istoriją kuriantis žmogus."                        

                                                     "Pasiimk"

 "Ne tik vanduo, bet ir ryšio nenutraukimas, iš vienos pusės galime matyti pagalbą kažkam, o iš kitos norėjimą kažką išlaikyti."

                                             "Sekmadieniais lyja"

 "Skirta tiems, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių nemėgsta sekmadienių ir dažniausiai jį myli švelniai lietinigą."

Monika Radžiūnaitė

Tyliai, tyliai atėjo šilti orai į mūsų kiemus, o į anti/popular blog‘ą atžygiavo talentinga mergina: - Monika Radžiūnaitė, kuri: kuria, piešia, mokosi ir gyvena Klaipėdiečių pamėgtame Vilniuje. Orai šilti, o jos piešiniai dar šiltesni ir išmarginti idėjų, kaip pati Monika sakė:„niekad nemėgau tuščių darbų, man visada reikia kažką savo piešiniais/ofortais ir kt. pasakyti”. Ankščiau, tai jį darė akivaizdžiai, bet man ji pakuždėjo, kad jau pradeda išaugti atviro moralizavimo yda. Jūs paklausite koks jos kūrybos stilius, o ji jums atsakys :’’ Tokio dar, mano manymu, neturiu ir net nelabai norėčiau turėti - noriu išbandyti kuo daugiau technikų, išbandyt visas galimybes, pora jos ištartų sakinių apie jos potyrius išbandant įvairias technikas. Galėčiau sakyt, kad kiekviena priemonė man duoda skirtingą stilių. Pvz. raižant medį, mėgstu tamsius, niūrius darbus, be jokių žodžių, tiesiog perteikiu mintį per nuotaiką; paišant įvairiais markeriais, turiu štai tokį stilių, kokį matote čia ir dažnai mėgstu įterpt savo minčių srauto truputį. Tapant akvarele, mėgstu pasitaškyt, o paišant studijas mėgstu viską iškrapštyt ir detalizuot. Taigi, savo stilių galėsiu atrasti tik iš bandžius krūvą skirtingų technikų ir atradus tai, kas man labiausiai patinka.’’. Jos žodžiuose sklando ryškus tiesos kvapas, taigi imkime ir mėginkime, kol atrasime savo gyvenimo ar kūrybos sritį, stilių ar techniką. O paklausta tradicinio, bet įdomaus klausimo apie savo ateities planus, ji ištarė tokius didžius žodžius: “Ateities planų konkrečių neturiu ir net nelabai norėčiau turėti - stengiuosi gyventi dabar. Pažįstu daug žmonių, kurie be planų kūrimo daugiau nieko neveikia ir visai nesinori man tapti tokia pat. Bet, žinoma, porą miglotų planų turiu. Visų pirma, jei bus galimybė, pabaigus grafikos studijas stoti į tapybą arba bent norėčiau turėti laiko jos pasimokyti savarankiškai.”, bei frazę kuri man labai patiko: “norėčiau būti užimtas žmogus ir pamiršti nuobodulio jausmą‘‘, taigi pamirškime nuobodulį ir eikime žvilgtelėti į jos piešinukus, žvelkime į juos plačia šypsena ir paskaitykime pačios Monikos išsakytus savo piešinių apibūdinimus.

                                                 1."Išeinantis"

 

„Atspaustas, ksilografijos technika (medžio raižinys), viena pirmųjų užduočių akademijoj. Bet kažkaip nuo šito raižinio labai prisirišau prie ksilografijos.“

2."Daugiau"

“Šis ir sekantys du “Dievas” ir “Gyvatės liežuvis” yra tik keli iš visos serijos, kurią dariau 12 klasėje Kalėdų proga klasiokams. Šitas darbas konkrečiai, manau, ir taip aiškus; kalbama apie žmonių vartojimą, išpurtimą nuo jo tiek fiziškai, tiek dvasiškai ir tokiu būdu individualybės praradimą (paslėptos akys).”

3."Dievas"

“Mano vizija kaip tuomet suvokiau Dievą - nematomą melancholišką milžiną žingsniuojantį po Žemę, šventą savo ramybe ir gerumu.”

4."Gyvatės liežuvis"

“Tie žodžiai, jei neklystu, yra perdirbti kažkokios lietuvių grupės dainos žodžiai. Kažkur juos pamačiau, man jie patiko ir perdirbau. Bandžiau pavaizduot žmogaus priklausomybę nuo socialinių ryšių”

                                                        Nr.5

Nr.6

Nr.7

Paskutiniai trys darbeliai (nr.5, nr.6, nr.7) neturi konkrečių pavadinimų, tai tiesiog „doodles“, kaip pati autorė sako, nupaišė per daug negalvodama, gerdama kavą kokiam nors coffee inn‘e ar šiaip kur nors būdama.

Šiandien jau baigiau pristatyti jums talentingąją Moniką Radžiūnaitę ir jos darbus, taigi linkiu jai gražios ateities ir pamiršti nuobodulio jausmą, bei aplankyti vilniečių numylėtąją ir išliaupsintą Klaipėdą, tai tiek iki kitų susitikimų!

Rankų darbo molinukai

Pristatau blog'ą kurį pamačiau interneto toliuose jame rasite rankų darbo kūrinių, o ne Kinijos fabriko gamyklos darbų, kuriuos tinydeal.com pardavinėja 5 dolerių zonoje. Kadangi šių rankdarbių, kurie pilni jaukumo, autorė nenorėjo pateikti informacijos apie save ir savo meno kūrinius (todėl viską reik daryt slaptai). Tai daug pasakyti ir negaliu, bet tai originali dovana kokiam pažįstamam žmogėnui(ei), kurios jis/ji tikrai neras mūsų pamėgtose maximose ar norfose.

Eikite ir užsisakykite jau šiandien arba tiesiog pasigrožėkite :
http://molinukai.blogspot.com/

Skatintuvas (copy paste)

Rubrika kurioje pristatomi paprasti dalykėliai padaryti savo gyvenimą margesnį. Išmėginti naujas ir senas naujovės kurių dar nebuvome aptikė arba dėl tinginio gripo kuris siaučia visame pasaulyje neišmėginome. Šiandien filmuke parodomas laikraščio menas (taip gal yra ir subtilesnis pavadinimas, bet man gražus ir toks paprastas ir nekaltas apibūdinimas). Tai gi imkite ir žiūrėkite, bei papuoškite savo uogienių saugyklą ir ne tik ją, laikraštiniu menu kaip šitame trumpame filmuke!

Portfelio Sapnai

Ambient, ambient, ambient - dvelkiantis ramybe muzikos stilius. Ambient’ą prisimenu žiemą, šaltą vakarą, kai per medinį lango rėmą skverbiasi šaltis, kurio nepanaikina maži radiatoriai. Šio pristatomo asmens kuriamoje muzikoje man girdisi įvairios istorijos, kurių papasokot negaliu ir niekada negalėčiau. Klausant sugrįžtu į vasarą, į tą saulėtą vasarą, nuklotą žaliu kilimu, padabintą ryškiai mėlynomis lubomis ir žmonių šypsenom. Taigi, pristatau jums garsų lipdytoją - Portfelio Sapnai. Paslaptingą ir tolimą istorijų pasokotoją, kuris jas pasakoja jungdamas garsus į vientisą meno kūrinį - muziką.

Paklausykite čia ir pasinerkite į pasaulį iš kurio išnerti nebenorėsite:
http://portfeliosapnai.bandcamp.com/track/toliuose-i-tirp-vaizdai